Kambodža: žudynių laukai
September 17th, 2009
Prie Tuol Sleng genocido muziejaus.
Apsilankėme Choeung Ek žudynių laukuose (the killing fields), kurie yra 17 km nuo Pnompenio ir kuriuose buvo nužudyta 17 tūkst. žmonių.

Prie Tuol Sleng genocido muziejaus.
Apsilankėme Choeung Ek žudynių laukuose (the killing fields), kurie yra 17 km nuo Pnompenio ir kuriuose buvo nužudyta 17 tūkst. žmonių.
Įsivaizduokitė, kad turite neribotą kiekį pinigų, daugybę energijos ir laiko. Jūsų niekas nelaiko ir esate visiškai laisvi.
Ką Jūs darytumėte??? :) Ar turite konkrečių tikslų/svajonių? O gal apie tai nebuvote susimastę?
Aš esu tikras, kad galima nugyventi visą gyvenimą pasyviai stebint kitus ir tiesiog plaukiant pasroviui. Tačiau jei nieko nekeisi, tai ir toliau taip gyvensi. Norint pasiekti tai, ko iš tikrųjų nori, reikia ryžtingų veiksmų, ar ne?
Ar kada pagalvojote, kiek mus įtakoja bei riboja kiti (šeima, draugai, aplinkiniai, visuomenė) ?
Kaip mes laikomės kitų nustatytų taisyklių (mokykla -> universitetas -> darbas -> namas -> šeima) ?
Būtų smagu išgirsti protingų pamąstymų šiomis temomis.
Papildau pora sakinių vardan aiškumo: jaučiuosi taip, kad gyvenimas mane valdo, o ne aš jį. Kad darau ne tai, ką noriu, o tai, ką reikia, kas priimta (pvz.: studijuoju). Va čia turėtų būti pagrindinė mintis. :)
Sveiki, mielieji,
yra dar kas nors čia ???
Jau keletą mėnesių nieko nerašiau ir niekas nepasigedo. Tad nei atsiprašinėsiu, nei žadėsiu ką. Noriu - rašau, noriu - ne. Ir atitinkamai: norit - skaitykit, nenorit - ne. Pasirinkimo laisvė.
Jau senai praradau tą rašymo malonumą, tad dauguma įrašų tokie neskanūs bei išgimdyti ir gavosi.
Atitrūkau nuo visų tų blogų ir pan. internetinių dalykų bei galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra visiškai nereikalinga informacija. Man, žinoma, malonu, kad skaitote, tačiau tikrai atrastumėte ir geresnės veiklos.
Turėjau labai ramią vasarą. Viskas buvo taip nusistovėję manyje, kad tos kelios emocinės bangos (tiek pozityvios, tiek ne) viską sudrumstė daug stipriau nei kada nors. Tad į savo skurdžią emocijų paletę įmaišiau ir naujų spalvų.
Vos savaitė beliko Lietuvoje ir vos mėnuo iki mokslų pradžios. Paskutiniai mokslų metai jau, tad laukia daug darbų, o ir šiaip visokių visokiausių planų mano galvoje atsirado. Bus matyti, kaip viskas susiklostys.
Sėkmės ir laikykitės,
Giedrius
Šiandien man sukanka 20 metų - jau didelis aš! :)
Labai labai labai smagus sveikinimas, kurio sulaukiau. AČIŪ VISIEMS! ;]]

Tokiu (ir tik tokiu) įrašu noriu pradėti savo įspūdžių Kambodžoje aprašymą. Tai tiesiog būtina norint suprasti šią šalį ir jos žmones.

Vienas gražesnių ten matytų vaizdų.

Pasistengsiu aprašyti, ką nuveikėme antrąją dieną Pukete. Na bent jau nuotraukas sudėsiu, nes tų įvykių ne itin daug ir buvo.

Puketas - sala Andamano jūroje, Tailando pietinėje dalyje. Viso čia gyvena ~320 tūkst. žmonių, o plotu daugmaž prilygstama Singapūrui.
Šioks toks pasibandymas padaryti video iš nuotraukų. Nuotraukos darytos rankiniu būdu ir iš viso jų čia - 65. Reikia tikėtis, kad kitą kartą pavyks geriau, bet pati idėja tikrai smagi.. :)