Noriu trumpai išsakyti keletą dalyku: ką aš manau apie budizmą, ką aš manau apie tikėjimą ir religijas bei kodėl budizmas, mano nuomone, yra geriau už krikščionybę. Įrašą pagyvins keletas nuotraukų iš budistinės šventyklos Cameron Highlands, Malaizijoje.

Ką aš manau apie budizmą?

Jei kur suklysiu, labai prašau mane pataisyti. Gana paviršutiniškas žinias turiu ir tai nesu tikras, kad viską teisingai supratau.

Ko gero, pagrindinis skirtumas nuo kitų religijų yra tas, kad budizme nėra jokio dievo ir tiesiog vadovaujamasi Budos mokymais. Manoma, kad žmogus pats yra savo likimo kalvis ir jo tikslas - pasiekti nušvitimą (nirvana) bei padėti ją pasiekti kitiems. Tai jis gali padaryti tobulindamas savo kūną, kalbą ir protą. Tikima, kad žmogus turi savo karmą, kuri priklauso nuo jo veiksmų. Žmogus darydamas gerus darbus tarsi užsidirba karmos taškų, tad svarbiausia yra gyventi taip, kad nekenktum sau ir kitiems. Dažnai budizmas vadinamas ne religija, o filosofija, ir esu linkęs tam sutikti.

Kaip turbūt jau supratote, mano nuomonė apie šią religiją yra teigiama. Bijau net, kad per daug ją idealizuoju, tačiau visos šios idėjos veda link laimingo gyvenimo sau ir aplinkiniams. Ir kiek domėjausi, daugumą mokymų ir minčių galima logiškai pagrįsti, o logikos ieškojimas jau turbūt įaugęs į kraują beveik kiekvienam vakariečiui. Tad jei reikėtų rinktis religiją (filosofiją), kuria reikėtų tikėti, aš rinkčiausi būtent budizmą.

Ką aš manau apie tikėjimą ir religiją?

Ganėtinai skaudi tema, nes yra visokiausių nuomonių apie tai (gal dėl to ir įdomu pamąstyti apie tai). Pastebėjau, kad neretai žmonės itin jautriai reaguoji jei užkalbini juos apie jų tikėjimą ar religiją, tačiau gal tokie žmonės ir netiki nuoširdžiai, m? :) Manau, kad tai yra visiškai asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas ir nereikėtų nurodinėti kitiems tikėti ar ne.

Turbūt žmogui iš prigimties reikia kažkuo tikėti ir iš kažko semtis stiprybės. Galbūt tikėjimo šaknys slypi kažkur gilioje senovėje, kai žmonės dar daug kuo nesuprato ir pradėjo garbinti saulę (mėnulį, perkūną ar dar ką nors). Atsirado visokie žyniai, pranašai ir šamanai, kurie dėjosi esą protingesni ir aiškino apie pasaulį kitiems. Susiformavo daugybė įvairiausių religijų, kurios buvo skirtingos priklausomai nuo žmonių kultūros ir jų pasaulėžiūros. Tokie mano išvedžiojimai apie tai.. :)

Deja, manau, kad dažnai žmonės buvo išnaudojami religija. Ar tai būtų kažkoks genties šamanas, už ateities spėjimą prašęs gabalo šernienos, ar krikščioniškoji bažnyčia, grobusi turtus bažnyčių statybai ir keliavusiai po pasaulį “apšviesti” kitus. Ypač stipriai, mano nuomone, religija buvo naudojama žmonių manipuliacijai Romos laikais bei Viduramžiais. Dėl to man gaila ir religiją norėčiau matyti ne kaip būdą kontroliuoti mases savo naudai, o kažkokį mokymą, kuris padėtų žmonėms būti laimingesniems.

Manau, kad noras tikėti kažkuo yra suprantamas.. :) Ar aš tikintis? Tikrai nemanau, kad danguje sėdi kažkoks seneliukas, kuris stebi mus. Gali būti, kad istoriškai egzistavo Kristus, Buda ir kiti įvairūs pranašai, tačiau nesu linkęs tikėtis įvairiais stebuklais, prisikėlimais ir pan. Tai, ko gero, tik mitai, kuriais buvo norima sustiprinti religijos įvaizdį ir priversti žmones tikėti karščiau. Aš už religiją kaip mokymo priemonę, tarsi kažkokį etikos kodą. Yra manančių kitaip? :) Prašau išsakyti savo nuomonę.

Suprantu ir tuos, kurie viską neigia, pasitiki tik logiškais, moksliškai paaiškinamas dalykais ir pan. Viskas suprantama.. :) Tačiau reikia pripažinti ir tai, kad daugybė žmonių vis tiek nori tikėti kažkuo, tad tokio reiškinio negalima ignoruoti.

Kodėl budizmas, mano nuomone, yra geriau už krikščionybę?

Tad jei žmonėms reikia tikėjimo, kurį pasirinkti? Va čia ir norėčiau palyginti budizmą su krikščionybe. Kuo man nepatinka krikščionybe? Idėjomis, kad žmogus yra nuodėmingas, jis turi žemintis prieš dievą, prašyti jo atleidimo, kentėti ir atgailauti. Tikrai nesmagiai žiūrisi mano akyse, kai dievas yra taip stipriai iškeliamas, o žmonės klūpoja ir nuleidę galvas sako: “Atleisk mums, Viešpatie”. Žinoma, krikščionybė nėra blogis, yra daug teigiamų minčių apie meilę artimui, gerumą ir pan., tačiau būtent ta nusižeminimo dalis mano akyse užsidirbą riebų minusą. Jau čia galima įžvelgti kažkokį ryšį istorijoje, kodėl bažnyčios įtaka buvo tokia didelė.

Budizmas, kurio ypatybes jau vardinau, daugiausia yra paplitęs Rytų ir Pietryčių Azijoję. Ir mano akyse šie žmonės šiltesni, geranoriškesni, nepavydūs ir pan. Manau, kad religiją tikrai įtakoja to krašto kultūrą bei žmonių pasaulėžiūrą. Žinoma, galima sakyti, kad čia klimatas šiltesnis ir dėl to žmonėms geriau gyventi, na bet juk tai, kuo žmonės tiki ir vadovaujasi, ir svarbu, ar ne taip? :)

Turbūt įrašo mintis ir būtų ta, kad jei Lietuvoje būtų budizmas, o ne krikščionybė, galbūt ir žmonės čia būtų pozityvesni. Žinoma, visi žinome istorines ir kultūrines aplinkybes kodėl taip nėra ir turbūt nebus, bet juk galima pamąstyti apie tai, kuo žmonės tiki.. Ar ne?



Matosi saulės simbolis. Deja, dėdės Adolfo dėka jis mums kelia kitokias asociacijas.

Aš tikrai nesiūlau visiems pereiti prie budizmo. Ne čia esmė. :) Nenorėjau per daug suidealizuoti, tačiau jo mintys tikrai artimesnės tam, kas įeina į mano religijos (gyvenimo filosofijos) supratimą. Tema ganėtinai sudėtinga, nežinau, ar tinkamai pavyko pasakyti, ką norėjau.. Ir tikrai mano supratimas vėliau gali keistis, čia gi normalu. Tačiau jei jau reikia rinktis vieną dalyką iš dviejų, tai renkamės geresnį? Apie tai ir tenorėjau pamąstyti.