wapdream.com/blog

Įsivaizduokitė, kad turite neribotą kiekį pinigų, daugybę energijos ir laiko. Jūsų niekas nelaiko ir esate visiškai laisvi.

Ką Jūs darytumėte??? :) Ar turite konkrečių tikslų/svajonių? O gal apie tai nebuvote susimastę?

Aš esu tikras, kad galima nugyventi visą gyvenimą pasyviai stebint kitus ir tiesiog plaukiant pasroviui. Tačiau jei nieko nekeisi, tai ir toliau taip gyvensi. Norint pasiekti tai, ko iš tikrųjų nori, reikia ryžtingų veiksmų, ar ne?

Ar kada pagalvojote, kiek mus įtakoja bei riboja kiti (šeima, draugai, aplinkiniai, visuomenė) ?
Kaip mes laikomės kitų nustatytų taisyklių (mokykla -> universitetas -> darbas -> namas -> šeima) ?

Būtų smagu išgirsti protingų pamąstymų šiomis temomis.

Papildau pora sakinių vardan aiškumo: jaučiuosi taip, kad gyvenimas mane valdo, o ne aš jį. Kad darau ne tai, ką noriu, o tai, ką reikia, kas priimta (pvz.: studijuoju). Va čia turėtų būti pagrindinė mintis. :)

Sveiki, mielieji,

yra dar kas nors čia ???

Jau keletą mėnesių nieko nerašiau ir niekas nepasigedo. Tad nei atsiprašinėsiu, nei žadėsiu ką. Noriu - rašau, noriu - ne. Ir atitinkamai: norit - skaitykit, nenorit - ne. Pasirinkimo laisvė.

Jau senai praradau tą rašymo malonumą, tad dauguma įrašų tokie neskanūs bei išgimdyti ir gavosi.

Atitrūkau nuo visų tų blogų ir pan. internetinių dalykų bei galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra visiškai nereikalinga informacija. Man, žinoma, malonu, kad skaitote, tačiau tikrai atrastumėte ir geresnės veiklos.

Turėjau labai ramią vasarą. Viskas buvo taip nusistovėję manyje, kad tos kelios emocinės bangos (tiek pozityvios, tiek ne) viską sudrumstė daug stipriau nei kada nors. Tad į savo skurdžią emocijų paletę įmaišiau ir naujų spalvų.

Vos savaitė beliko Lietuvoje ir vos mėnuo iki mokslų pradžios. Paskutiniai mokslų metai jau, tad laukia daug darbų, o ir šiaip visokių visokiausių planų mano galvoje atsirado. Bus matyti, kaip viskas susiklostys.

Sėkmės ir laikykitės,
Giedrius

Šiandien man sukanka 20 metų - jau didelis aš! :)

Labai labai labai smagus sveikinimas, kurio sulaukiau. AČIŪ VISIEMS! ;]]

Šiek tiek pamąstymų apie tai, kokios mintys užplūdo atvykus.

Visų pirma, gal kiek per ilgai Lietuvoje buvau. Beveik pusantro mėnesio, būtų užtekę ir šiek tiek mažiau laiko. Žinoma, Lietuvoje labai faina ir ta šalta bei pilka žiema tikrai neatnešė jokios depresijos į vidų. Atvirkščiai - kažkokią ramybę ir šilumą. Jaučiuosi dabar po visko tokį malonų palengvėjimą, labai labai džiugu dėl to.

Gaila, bet negalėčiau pasakyti, kad grįžau su dideliu entuziazmu, tačiau mokslo metus užbaigti juk reikia. Būtent toks pagrindinis tikslas ir yra - išsilaikyti viską. To mokymosi tiek ir teliko, vos trys mėnesiai. Nebus lengva, bet reikia kažkaip susiimti ir padaryti tai.

Nežinau, ką ir pridėti.. Visiškai tuščia galva šiuo metu man. Ką daryti?

Nanyang Technological University (NTU) yra 16 bendrabučių (halls). Norinčių čia gyventi yra labai daug, nes patogu (netoli akademiniai pastatai), o ir pigu. Už mėnesio nuomą moku 160 singapūriškų dolerių, o tai yra ~265 litai. Ir tai yra tikrai pakankamai pigu, ypač kai palyginu su bendrabučiais UK, kur teko mokėti ~1350 litų (dabartiniu kursu).

Gyvenu Hall 14 aš. :) Įdomu tai, kad kiekvienas Hall turi kažką savo - renginius, užsiėmimus, sporto komandas (šiandien, beje, krepšinio komandos atranka).

Gyvenimo sąlygomis nesiskundžiu, nors labai trūksta kriauklės.. Didelis privalumas, kai turi ją kambaryje. Ir čia nėra tokio dalyko kaip virtuvės (na yra kažkur mikrobangų krosnelė ir dar kažkas, bet nėra net šaldytuvo, tai kokia čia nauda iš to). Visi studentai valgo valgyklose, kurios yra praktiškai prie kiekvieno bendrabučio, o dar pora yra ir akademiniuose pastatuose. Maistas tikrai ganėtinai pigus ir pasirinkimas labai didelis, bet.. ne toks jau ir skanus. :) Bent jau ne visur..

Štai mano kambarys. :) Gyvenama čia dviese, tačiau savo kambarioko taip ir nesulaukiau dar.. Neturėčiau gyventi vienas, tad anksčiau ar vėliau kažkas vis tiek atvyks.. Ir įdomu KAS.. :)) Man priklauso kairė kambario pusė.. :) Gaila, bet kondicionierių nėra kambariuose (yra tik dviejuose bendrabučiuose, bet nedavė jų).

Vaizdas pro langą. :) Ten tolumoje yra aptverta teritorija su ženklu DANGER, nors neaišku, ką ten tokio pavojingo galima sutikti. Tiesa, vieną vakarą matėme ten besiganantį baltą šerniuką.

Vaizdas pro kambario duris. Pats išplanavimas čia įdomus, nors gal ir nesimato aiškiai. Kiekvienas bendrabutis turi savo poilsio (lounge) kambarius bei skalbyklas (laundry), kurios yra nemokamos. :)

Kitame įraše aprašysiu patį Singapūrą. :) Universiteto nuotraukų kolkas neturiu, tad reikės kokį sykį išeiti pafotkinti.

Šiek tiek atsilieku nuo grafiko, tad reikia į vėžes grįžti. :) Singapūre esu jau tris savaites ir per tą laiką nieko apie jį ir neparašiau bloge. Apie viską nuo pradžių.. :)

Pirmoji mano fotkė Singapūre. Bestovint eilėje prie pasų kontrolės.

Pirmas vaizdas išėjus iš oro uosto.

Pirmieji Singapūro doleriai mano rankose. :) Vienas doleris yra lygus maždaug 1,65 lito. Kursas daugmaž stabiliai laikosi, gal keletą tik centų pabrango nuo metų pradžios.

Beje, jei kas atidžiau pažiūrėjo į antrąją fotkę, turėjo pastebėti užrašą - National Day 2008. Singapūras rupjūčio 9-ąją šventė savo 43-iąsias metines. Fejerverkai, paradas, lėktuvų pasirodymas ir pan. Kultūringai singapūriečiai paminėjo šią nacionalinę šventę.. :) Fotkių iš ten, deja, neturiu, nes kažkaip nepatogu būtų imtis fotoaparatą ten, kur tiek daug žmonių..

Keletas vaizdų, padaryti važiuojant traukinuku į universitetą iš oro uosto. Viskas žalia, tvarkinga, modernu. :) Ir gana nemažai statybų dar tebevyksta, kaip kad matosi paskutinėje fotkėje.. Vis dar yra žemės, kur plėstis.. ;]

Tos trys savaitės gana greitai čia prabėgo, dar gal ir ne visiškai apsipratau, tačiau didesnių keblumų kaip ir nebėra.. Net ir karštis tiek nebesijaučia, dėl ko labai džiaugiuosi. :) Pats universitetas tikrai aukšto lygio, paskaitose sunkiau gerokai nei tikėjausi, nors prapulti neturėčiau. Miestas ir puikiai atrodo, patogus gyventi. :) Apie viską išsamiau parašysiu, kiek vėliau. :)

Tailandas pats save pristato kaip šypsenų šalį ir čia kiek pabuvus tuo nesuabejoji – jų šypsenos atrodo nuoširdžios ir šiltos. Nors jų gyvenimas ir nepanašus į rožinį, tačiau atrodo, kad jie yra tikrai laimingi. Pagarba jiems už tai ir vien dėl to norisi ten grįžti! ;]

Dauguma šių foto buvo padarytos maždaug per kelioliką minučių važiuojant tuk-tuku, kuris tikrai nejuda stabiliai.. Gaila, bet dėl to fotografuojant sunku buvo fokusuoti ar juo labiau - parinkti kompoziciją geresnę (o čia būtų galima padaryti nuostabių nuotraukų).. :/ Čia esančios foto – šiek tiek pataisytos kompiuterio pagalba..

Beje, pastebėjau, kad gan aktyviai buvo skaitomi mano paskutiniai įrašai – malonu tai matyti. :)

Apsileidau visai - blogo jau gan ilgokai nepildžiau. Ir tam yra priežasčių - gi vasara ir prie kompo tikrai nesinori sėdėti, atsisėdėjau jau pakankamai..

Galiu pasakyti tik tiek, kad dar kartelį įsitikinau, kaip aplinka įtakoja mūsų elgesį, savijautą bei mąstymą. Kai po poros valandų skrydžio pakeiti viską, kas buvo aplink tave dar vakar, būna mažu mažiausiai keista.. :) Ir bent man tai tikrai prireikia šiek tiek laiko adaptacijai ir apsipratimui (bent savaitės).. Dabar jau normaliau, turėčiau grįžti į ritmą ir užbaigti nebaigtus darbus (foto iš Londono reikia įdėti, pratęsti projektą ir dar daug kitokių darbelių)..

Šiaip Lietuvoje tikrai yra ką veikti (o truputį baiminausi, kad teks nuobodžiauti) ir malonu būti čia.. Taip sakant, Welcome to Lithuania.

Era - Don’t you forget

Sėdžiu dabar savo kambaryje, atsirenku daktus, tvarkausi. Viskas baigta - ryt ryte jau paliksiu univerą ir mažiausiai metus čia negrįšiu. Metai yra gana nemažas laiko tarpas - per tiek laiko daug kas gali pasikeisti: gali susirasti naujų draugų ir gali nutolti nuo esamų. Gi atstumas nuo žmonių ir mus supanti aplinka labai įtakoja mūsų gyvenimą..

Ką aš šiuo įrašu noriu pasakyti? Visų pirma, noriu pasidžiaugti, kad šie metai buvo tikrai nuostabūs ir nemažai ką pakeitė manyje. Kas man asmeniškai svarbiausia - įgavau gerokai daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Nežinau, kas taip pasakė, bet šiuo metu ta mintis atrodo labai teisinga: universiteto draugai yra geriausi draugai. Daug patirta su jais, daug pamatyta, daug bendrauta. Kai pažiūriu į kitus dabar, tai tik stebiuosi, kokia gera kompanija čia buvo ir kiek puikių žmonių! Ir dabar kiekvienas atsisveikinimas yra toks savotiškas, savaip paliekantis žymę - nežinau, kada dar tiek nuoširdumo mane sups. Didelis AČIŪ jiems visiems.

Turbūt kiekvienas studentas ieško, kaip pigiau kažką nusipirkti ir kaip sutaupyti. Ypač būnant Anglijoje, kur kainų sistemą šiek tiek užtrunka perprasti, išmoksti pastebėti ir lyginti įvairias akcijas bei išpardavimus. Mano dažniausia apsipirkimo stotelė - Tesco.

Labai įvairių marketingo triukų galima pastebėti perkantis, kurie turėtų veikti, nes naudojami ganėtinai dažnai. Ypač dažnas reiškinys: padaroma kokio nors produkto akcija (pvz.: Carlsberg alus dėžese po 20 vnt.) ir pastatoma didelė lentyna su ryškiais geltonais užrašais. Viskas šaunu, akcija vilioja, bet paėję truputį į šoną galime rasti tą patį alų, kuris yra kitoje pakuotėje (pvz.: po 4 vnt.), bet vienos skardinės kaina gaunasi mažesnė. Ar reikia klausti, ką renkamės? :)

Visi šie skirtumai būna ganėtinai maži ir nebestebina, bet šį kartą pasitakė ganėtinai keistoka akcija. Pavadinimas “5 for 1£”, t.y.: už penkis vienetus mokamas vienas svaras. Produktas - Muller Light jogurto indelis. Ir keisčiausia akcijos dalis yra vieno indelio kaina - 0,54£ (ir manau, kad produktas vertas tokios kainos, nes jogurtas skanus ir maistingas). Kur žiūri marketingo specialistai, jei daro akcijas, kur du jogurto indeliai kainuoja brangiau nei penki? :) Būtų nuodėmė tokia akcija nepasinaudoti, tad dabar šaldytuve tupi nemažai jogurto, kurį tikrai su malonumu suvartosiu pusryčiams.

Žinoma, akcija buvo parašyta smulkiomis raidėmis geltoname fone ir daug ryškiau matėsi būtent vieno indelio kaina. Išvadą galima padaryti tokią, kad kreipiant dėmesį į panašias akcijas galima labai nemažai sutapyti :)

P.S.: jogurtą kokį nors būčiau pirkęs bet kuriuo atveju.