wapdream.com/blog

Ir aš ten buvau, gyvą legendą mačiau, truputį nusivylęs likau.

Prie pačios muzikos tikrai nekimbu - viskas gerai, tik gaila, kad nesugrojo dainos, kurios labiausiai norėjau. Nepatiko akustika bei garso suderinimas (jei sugebėjote suprasti žodžius aiškiai - lenkiuosi žemai prieš jus). Nepatiko sėdimos vietos visur.. Tikrai buvo daugiau nei pusę dainų pagal kurias būtų buvę galima pajudėti šiek tiek.. Na bet jei Mr. Bob taip norėjo, tebūnie.

Paskaičiau komentarus delfyje šiandien - smalsumas nugali. Nekreipiau per daug dėmesio tam, kad kiti piktinasi dėl to, jog jis nepasisveikino (dievaži!). Mane tik truputį nuliūdino (ne pirmas ir ne paskutinis kartas), kad buvo žmonių sakančių: “jums tik radžius klausytis, eikit cicino pasiklausyti”.. Maždaug: kas per gudročiai ir suprantantys muziką mes, o kas jūs per provincija ir kaimas.. :|

Aš asmeniškai susimąsčiau ar Mr. Tambourine Man nėra per daug iškelta asmenybė. Taip, jo įtaka didžiulė, jis sukūrė daugybę dainų, iš kurių nemažai yra ypatingai žinomi hitai. Bet ar tikrai ten sėdėję žmonęs suprato tą folk/country/bliuzo muziką su jo neaiškiai tariamais žodžiais? Nežinau, ar muzikos supratimas turi ribas, ar norint suprasti gerą muziką (dalis žmonių tai praktiškai vadino geriausia muzika pasaulyje) reikia turėti ypatingai gilų dvasinį pasaulį, klausą, kažkokias antgamtiškas įgimtas sąvybes? m? Kodėl man atrodo, kad nemažai žmonių, kurie sako, koks Jis yra super ir kaip jie supranta jo muziką, save apgaudinėja?

Aš paranojikas? Gal. Esu ties emocinio išsekimo riba, ko gero. :| Jaučiuosi esantis ne toje vietoje, kurioje norėčiau būti. Jaučiu kaip mano mintys klajoja visai kitur. Taip, bandau grįžti, bandau apsimesti, kad viskas gerai, bet pavargau apgaudinėti save. Yra blogai - visai nebėra harmonijos viduje. :|

Frankie Goes to Hollywood - The Power of Love

Nežinau, kodėl ši daina man tokia prasminga dabar atrodo.. Pavasaris?

Nebūtinai. Dabar, vėlų ir ramų vakarą, beklausant šios dainos, man atrodo, kad ji puikiai atspindi mano savijautą dabar..

Jaučiuosi sau nebūdingai ramiai, tarsi atlikęs kažkokį darbą (užbaigęs mokslo metus univere?), ruošdamasis grįžti namo (už savaitės jau būsiu Lietuvoje), tarsi pasirengęs dar didesniem iššūkiams (ateinantys mokslo metai Singapūre). Viskas susipina ir gaunasi keista, bet man patinkanti nuotaika..

Ech, einu dar kartelį užsimerkti ir paklausyti šios dainos.. :) Make love.

Visų laikų populiariausia daina JAV radijo stotyse - Stairway to Heaven (1971). Gan įdomus straipsnis, bandantis pažvelgti iš arčiau į dainos populiarumo priežastis.

Muzika mums sukelia kažkokius vaizdus, mintis ar jausmus. Ši daina tarsi užmigdo savo mistiškumu ir ramumu pradžioje. Vėliau, prasidėjus gitaros solo, įneša kažkokios agresijos bei energijos. Pabaigoje viskas nurimsta ir grąžina vėl į realybę. Kompozicija tikrai pagirtina, žodžiai taip pat (dėl to, kad jie nieko praktiškai nereiškia, bet daina vis tiek atrodo reikšminga). Tiesiog roko klasika. :)

And if you listen very hard, this tune will come to you at last..

Paklausykite orginalo patys.
Led Zeppelin - Stairway to Heaven (gyvai)

Kažkodėl netikėjau, kad galima groti roko muziką pianinu. Pasirodo, kad galima. Ir net savotiškai gražiai..