Prie Tuol Sleng genocido muziejaus.

Apsilankėme Choeung Ek žudynių laukuose (the killing fields), kurie yra 17 km nuo Pnompenio ir kuriuose buvo nužudyta 17 tūkst. žmonių.



Bevažiuojant ten. Man šita nuotrauka patinka - pasikabinčiau ant sienos.


Dabar čia stovi memorialas, skirtas raudonųjų khmerų režimo aukoms atminti.


Viduje yra sudėtos rastos aukų kaukolės. Erdvės labai mažai, tad visi turistai apeina mažą ratuką besigrūsdami ir išeina. Keistokas jausmas.


Sunkiai suvokiami dalykai. Tiksliau - visiškai neina suvokti, ypač dabar, grįžus į šiltą (sąlyginai) vakarų civilizacijos glėbį.


Kapai.


Teritorija yra aptverta ir už tvoros būriuojasi vaikai, prašantys išmaldos. “One dollah mister, just one dollah. I pay teacher, I go to school”. Padrika ir laužyta anglų kalba panašaus pobūdžio tekstas yra nuolat kartojamas. Ir vis neišeina iš galvos, kad jie čia yra atsiųsti suaugusiųjų bei mažai ką patys tesuvokia.


Netoliese besimaudantys vaikai. Vanduo visiškai purvinas, tačiau jie laimingi, krykštauja. Įdomus tas pasaulis, ar ne? :)

Tuo ir baigėsi mūsų klajonės po tamsiuosius Kampučijos (taip seniau vadinta ši šalis) puslapius.

Jei ką sudomino Kambodžos istorija, tai rekomenduočiau pažiūrėti The Killing Fields, kuris laikomas vienu iš geriausių filmų apie karą (IMDB: 8.0/10).