Šiek tiek pamąstymų apie tai, kokios mintys užplūdo atvykus.

Visų pirma, gal kiek per ilgai Lietuvoje buvau. Beveik pusantro mėnesio, būtų užtekę ir šiek tiek mažiau laiko. Žinoma, Lietuvoje labai faina ir ta šalta bei pilka žiema tikrai neatnešė jokios depresijos į vidų. Atvirkščiai - kažkokią ramybę ir šilumą. Jaučiuosi dabar po visko tokį malonų palengvėjimą, labai labai džiugu dėl to.

Gaila, bet negalėčiau pasakyti, kad grįžau su dideliu entuziazmu, tačiau mokslo metus užbaigti juk reikia. Būtent toks pagrindinis tikslas ir yra - išsilaikyti viską. To mokymosi tiek ir teliko, vos trys mėnesiai. Nebus lengva, bet reikia kažkaip susiimti ir padaryti tai.

Nežinau, ką ir pridėti.. Visiškai tuščia galva šiuo metu man. Ką daryti?